šikinė

šikìnė sf. (2) vlg. 1. Q1, MŽ, N, KI94, K, Kos57, M, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Lz, Grv, Aps užpakalis, sėdynė: Besėdint ir šikìnė ansopo Mlt. In suolo šikìnės neleidžia (nesisėda) Dglš. Prikišus šikìnę prie suolo ir verpia Sl. Paguldė i duoda šikìnėn rykščių Ad. Kelnelės zomčinės neaptenka šikìnės JV310. Šikìnę atšlaiman nusukęs stovi [briedis] Dgč. Nemirsi – da šikìnė nešalta Ds. Kas tę tau šikináitėj, kas – popa? Rod. Šikiniū́tė prikniubus, kiaulytė mažutė Klt. | prk.: Pilna pirkia šikìnių (daug žmonių) Pls. Maž šikinè (atbulai) atstumt mašiną? Str. ^ Galvai sunkiau, tai šikinei lengviau Švnč. Kur mes su šikine, te i botagas su mazgu Prng. Atsėdėjau šikinę už košę grikinę KrvP(Al). Tą iš kinio – tą į šikìnę Slnt. Ant akmens kieta sėdėt, reik minkštą šikinę turėt KrvP(Mrc). Vaikai vanagai, kur šikìnė – te nagai Kp. Miegos, kol šikìnėj dantys išdigs Pnd. Ne tep ropė kepa, kap šikìnė nori Prng. Šikìnėj akių nėr Sld. Šikìnė kai girnos Pls. Ot riebus, net per šikìnę taukai teka Ds. Aukšta pana, ilga kasa, šikìnė indubus (svirtis ir šulinys) Kp. Du trauktuvai, du durtuvai, šešios akys, trys šikìnės (žmogus, arklas, arkliai) LTR. Šmirkštynė padarynė – šešios akys, trys šikìnės Žg. Senas senelis visų šikìnėn žiūri (slenkstis) Rk. Eina šikinè, plaukia galva (vėžys) Ml. Raudonais botagais juodą šikìnę plaka (krosnis kūrenasi) Prng. 2. K išeinamoji anga, išangė (anus): Kai tik vilkas inbėgo kamaron, tuoj nykštukas išlindo pro vilko šikinę oran ir aždarė vilką kamaron LTR(Ds). ^ Gera duona šikìnę plėšo Vžns. Iš šikìnės trauktų, kai priseina Mlt. Neščėslyvam žmogui i šikìnėj kaulelis (visada nesiseka) Prng. Šuva loja, pro šikìnę smėlys bira (mintuvais mina) Ad. 3. Ds, Dgč, Lkm, Klt adatos skylutė siūlui verti: Nematau gerai šikìnės ir siūlo negaliu invert Ut. 4. atskelta bulvės dalis be akučių: Karvei šikìnių paduosi Švnč. Bulbių šikinès kiaulėmu šutina Dv. Kai sodini bulbas, tai šikinelès atpjaustai i išsiverdi Dglš. 5. puodo dugnas: Menka tu gaspadinė – be kvotų puodo šikìnę dilini Prng. ^ Puodas puodą kalba, ė abie šikìnės teka Dglš.

◊ ant sàvo šikìnės sė́stis (atsisė́sti Jž) pradėti savarankiškai gyventi: Tol ūlioj[o], kol kožnas in sã[vo] šikìnės sėdõs Vrnv. Kai atsisė̃s an sàvo šikìnės, ir išmoks Ds.

eĩk (eĩna) ãnas (ãnys) šikìnėn toks keiksmas: Eĩk ãnys šikìnėn – velniai tikri! Sld. Vištos laisto [kiaušinius], eĩna ãnos šikìnėn! Aln. kad ir (nors) [tù] šikinè žẽmę badýk sakoma apie padėtį, kurios jokiomis pastangomis negalima pakeisti: Kad ir šikinè žẽmę badýk, nieks neišeina, ir gatava! Svn. Nor tù šikinè žẽmę badýk – kaip nebėr, teip nebėr! Ds. kaĩp nabãšninko šikìnė šalta (apie krosnį): Koks gi te prausimasis: krosnis kaĩp nabãšnyko šikìnė Zr.

kaĩp sàvo šikìnę visiškai (nematysi, negausi): Matysi kaĩp sàvo šikìnę Trgn.

kaĩp šikìnė [svečiuosè] visiškai (tyli, nekalba): Dabar eina – kaĩp šikìnės tyli, ogi seniau vis dainuodavo Antš. Ko tu velnio tyli kaĩp šikìnė svečiuõs?! Jnš.

kaĩp šikìnėn

1. nežinia kur (padėjo, nukišo): Kaĩ šikìnėn pinigus padė[jo] Dglš.

2. niekais (nuėjo): Pusė valandos nuėjo kaĩp šikìnėn Pnd.

kumẽlės šikìnėn sakoma įsižeidus, supykus atmetant kokį nepriimtiną siūlymą: Da, sako, važiuok an juos būt. Šikìnėn kumẽlės, ne an jum! Km. net pénčiai lùpa šikìnėn apie labai greitą ėjimą: Mergiokaitė eina, net pénčiai šikìnėn lùpa LKKXIII131(Grv). pilnà šikìnė Ktk visko turi, sotus: Ana prisivirė, prisikepė – pilnà šikìnė Jž.

po šikìnę smãgenų ieškóti Aln, Ut teirautis ko neaiškaus, nežinomo, priekabiauti: Neíeškok po šikìnę smãgenų! Trgn.

šikìnė atsikabinė́ja nuo kabẽlių Dglš apie paliegusį, nejudrų. šikìnėn bučiúoti pataikauti: Ale močia tai šikìnėn bučiúoja Km.

šikìnę įkìšti krū́man pasislėpti: Vienas ponas arbotą gėrė i pamirė, kitas šikìnę krū́man iñkišė Str.

šikìnėn pabučiúok Ds, Lz; tegùl šikìnėn pabučiúoja sakoma parodant nesiskaitymą su kuo, pabrėžiant savo pranašumą: Pabučiúok šikìnėn – nieko tu man dabar nebepadarysi! Ut. Tegùl pabučiúoja man šikìnėn visi – vaikus išsimokinau! Km. šikìnę prapérdęs daug patyręs: Aš šitam darbe dantis pravalgęs, šikìnę prapérdęs Dglš.

šikìnę raivýti gerai gyventi: Šikìnę raĩvo ištekėjus Klt.

šikìnėn susikìšk sakoma įsižeidus atsisakant ko nors: Šikìnėn susikìš' savo pinigus! Dglš. víena šikinè atbū́ti dù (dešim̃, keliùs, visùs) kermošiùs sakoma apie žmogų, norintį iš karto kelis darbus padaryti: Víena šikinè kelių̃ kermõšių neatbùs Aln. Víena šikinè dviejų̃ (dešim̃ Jž) kermõšių neatbū́si Pl. Nori víena šikinè visų̃ kermõšių atbū́t Aln. víena šikinè šìkti apie labai susidraugavusius: Anys dabar víena šikinè šìka Ds. žẽmę badýtų šikinè sakoma apie bet kokia kaina ko siekiantį: Šikinè žẽmę badýt[ų], utėlę Rygon nuvaryt[ų] dėl tų pinigų Svn.